vypsoti

vypsóti, vỹpso, -ójo intr. K, K.Būg, SlavV205, výpsoti, -o, -ojo MitI136 1. M, L, Rtr, P.Skar, DŽ, NdŽ, KŽ būti išsiviepusiam, kvailai šypsotis, rodyti dantis: Aš tik vypsáu vypsáu, daug žodžių nesuprantu Kin. Ta mergelka vỹpso i vỹpso, reik a nereik Kv. Tei ma[n] bjauru, kai šliūbiniai vỹpso: dantis pastatę, rodos, į dangų žengia [p]Šmk. Čia teip linksmai vỹpso ant ta nuotrauka (instr.) Trk. Griebia į abi sauji ir džiaugsmu vypsodamas guosliai ritinėja švelnųjį kamuolį Vaižg. Vyrai iš pradžios vypsojo iš bobų įniršimo Žem. Viktė žiūrėjo valandą į vaikiną vypsodama LzP. Prašaleičiai veizėdamys vypsojo, o pačių žmonys antžvelgusys mielių verpelėms (girtuokliais) vadino S.Dauk. Ei opsa opsa, visi šokantieji žiopso, ei ipsa ipsa, visi šokantieji vỹpso PP16. Šypso vỹpso laputėlė iš tų durnų bajorų VoL 350(Nj). ^ Ko vypsaĩ kai Brazio bėris? Vdžg. Vypso kaip Mineikio kumelys S.Dauk, VP50. Vypso kaip gelželį radęs S.Dauk, Sch81, LTR(Plt). O mūsasis (lietuvis) pamokintas vypsos kaip gelželę radęs A1884,365. Ko vypsai kaip vyža išsižiojus? Šmk. Vypso kaip cigonas arklį nujojęs LTR(Up). Nereikant vỹpsant i dantys galia išbirti Rdn. Du žinda, trečiasis vypso S.Dauk. | refl.: Žinoma, kad aš slapta juokiausi. Gal ir parodžiau, kad vypsausi I.Simon. ║ prk. degti, šviesti: Vienur da vỹpso šviesikė Bsg. 2. I, FrnW, DūnŽ, NdŽ, KŽ žiūrėti, žiopsoti, smaksoti, vėpsoti: Vilkas atsiviepęs vỹpso kaip šunelis prieš veršelius J. Vỹpso vaikai, i ko? Krš. Lėkiat [, vaikai,] palakstyti, ko čia jums vypsóti! Rdn. Tūkstantėms [vyrai] leka į pudbalą (futbolą) vypsóti Krš. Vỹpso į jį kaip dešimtį metų nematęs Grš. Ko vypsaĩ dabar kaip į kokius dyvus? Jrb. Vỹpso bobos, po tam liežuvius nešio[ja] Krš. O tai bus, jog iš mūs ne vienas vypsos į žvaigždes ant šakos kybodamas rš. Daugiau vỹpso, kaip dirba, iš kur būs ta gerovė Krš. Vincas, kame atsistojęs, tenevỹpso išsižiojęs JD181. Ans kytriai į mane vypsodamas artyn pryejo ir pakajingai pas krosnį pasisėdos MitI67. Taikeis taikeis i palikai bevỹpsąs (nieko negavęs) Slnt. Toks pryplaka prašaps kurią dieną, i paliksi bevỹpsanti Krš. Be nenusikars [Marcė] už vyro, paliks tas plikis bevypsąs Žem. Šitai paltys riebios kybso, bet ir katins pas jas vypso LMD(Sln). ^ Vypso it vėpla LTR (Šll). Vypsók nevypsójęs, vėdaro negausi Kair. Plikas stypso, gauruotas vỹpso (lašiniai ir katinas) Kv, Štk; S.Dauk, J.Jabl (Ms), LTR(Mžk). Plikas typso (stypso Štk, Kv, Mžk), o gauruotas vỹpso (lašiniai ir katinas) Jn. Raudonas kypso, pūkuotas vypso (katinas žiūri į mėsą) LTsV516. Naktį vypso, dieną miegta (mėnulis) LTR(Vdk). ║ prk. žiojėti: Vartai vypsojo praviri, tartum ragindami žengti toliau į palšą tamsą J.Avyž. 3. tr. BzF105, KŽ pašiepti, tyčiotis.

◊ sáulėje (sáulės) vỹpsantis (vỹpsančiasis) nerimtas žmogus, išlaidūnas: Ana sáulėj vỹpsančiui (vỹpsančiam Als) paliks turtą J. Negydžiuo, nevydžiuo, sáulės vỹpsantims (paliks turtą bevaikis) Vn. Teks ano turtas sáulės vỹpsančiuojuo Plt.

\ vypsoti; išvypsoti; nuvypsoti; pavypsoti; pravypsoti; susivypsoti